pakalka

×pakálka (l. pachołek) scom. (1) Gaig244 klajūnas, bastūnas.

◊ pakálkomis eĩti (išeĩti)

1. bastytis, trainiotis nieko nedirbant: Parėjo iš mokyklos, tai ir eĩna pakálkoms, o pamokos anims visai nerūpi Lk. Ans pakalkomis eina, t. y. vis nieko nedirba, valinėja J. Valiūkas eĩta pakálkoms Als. Pakalkomis išejau visą dieną, negavau smagų darbą dirbti J. Vasarą talkoms, žiemą – pakálkoms [eina] Kltn.

2. pasidaryti niekam tikusiam, į niekus išvirsti: Nėkas iš muno Jonio: pakalkoms jau eina Vkš. Išejo pakalkoms visi vaikai Rt.